- žindukas
- 1 žindùkas sm. (2) [K], LsB516, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; N, M, L, LEXXXV353 1. ant buteliuko užmaunamas guminis antgalis su skyle skystam maistui žįsti: Nemauk ant butelio žindùko, tegul pirma pienas atauš Zr. Jau tas vaikas šiandie tris žindukùs sukramtė Vdk. ║ guminis čiulptukas: Nupirk šiandien žindùką, vaikas nebeturi Ds. Kai tik išmeta iš burnos žindùką, tuoj ir rėkia Gs. Šit ir žindukas iš burnytės išslydo P.Trein. Mūsų vaikai tai be žindùkų užaugo, ir visi dideli, sveiki Ut. ^ Besarmačiau, liuikos tai kaip vaikas žindùko negali paleist iš gerklės Sdk. 2. Snt į skudurėlį įsuktas sukramtytos duonos su cukrumi kąsnelis, duodamas kūdikiui čiulpti, čiulptukas: Žindùką padarė vaikui J. Nupirkau cukraus, bus žindùkui padirbt Zr. Pakramto duonos su cukrum, autukan inriša, tai ir žindùkas Pns. ^ Duok mažalėliui nors žindùką (juok.) Alk. Mažutis, žindùko gal dar reikia (juok.) Užp.
Dictionary of the Lithuanian Language.